BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

III. Kas vyksta kažkur toli nuo mūsų (1 dalis)

2010-02-07 parašė meskinauskas

Sauskelnės ir palutės neauga ant medžių. Juos iš kažko kažkaip pagamina. O kaip?

Daugelis tėvelių tikriausiai žino, kad vienkartinių sauskelnių pagrindą sudaro celiuliozė ir plastikai, ir dar yra cheminių medžiagų, paverčiančių skystą sauskelnių turinį į žele konsistenciją. Vidutinės vienerios sauskelnės šiais laikais sveria kiek mažiau nei 40 g. Apie 34-40% jų svorio sudaro celiuliozė, 50-57% įvairių plastikų ir kiek mažiau nei 10% kitų medžiagų.

Vadinasi, vienam su vienkartinėmis sauskelnėmis augančiam vaikiukui sunaudojama apie 70-80 kg celiuliozės, 100-115 kg plastikų ir apie 20 kg kitų medžiagų. Daug tai ar mažai?

Celiuliozė, kaip žinia, gaunama iš medienos. Vienam kilogramui celiuliozes reikia 4,4 kg minkštos medienos. Šimtui vaikų bus nukirsta apie 4,5 ha misko. Arba, kaip dauguma medžiaginių vystyklų pardavėjų sako, vienam vaikui nukertami bent kokie 4 medžiai. Į plastikų gamybą nelįsiu - ten tikrai niego gero.

Jei medis nukertamas bet vietoj jo leidžiama užaugti kitam, tai matematiškai medžių kiekis lieka tas pats. Kaip ir nieko baisaus. Vis dėlto medis medžiui irgi nelygu. Viena yra iškirsti medžius plantacijose ar selektyviai praretinti mišką, kita - plynas kirtimas natūraliai užaugusiame miške. Kad būtų ramesnė dūšia, vis dėlto galite pasodinti keletą medelių. Jei ne dėl sauskelnių, tai dėl žalios spalvos ar švaresnio oro.

Gaminant sauskelnes vienam vaikui, be medienos dar sunaudojama 88 litrai vandens (tiek pat nuotėkų paskui reikia išvalyti), apie 143 kWh energijos (daugiausiai elektros), bei į sąvartyną išvežama beveik 10 kg kietų atliekų.

O dabar apie vystyklus. Įdomu (ir gaila), kad palyginamosios studijos dažnai taiko prielaidą, kad visi naudojami vystyklai yra medvilniniai, o išorinės kelnytės - iš plastiko arba poliuretano. Pas mus gi gan plačiai paplito vilnonės kelnyės ir įklotai, taip pat vystyklai iš bambukinio ir kanapinio audinio. Tad bendrus skaičius gauti sudėtinga. Vis dėlto sekančiame įraše panagrinėsiu šias variacijas.

O jei vis dėlto naudojame pagrinde medvilninius vystyklus (flanelinius, marlinius, frotinius), vienam vaikui per vystyklystės laikotarpį reikės nuo 2,5 iki kokių 7 kg medvilninės medžiagos. Vidurkis būtų apie 4,5 kg. Atrodo tikrai nedaug palyginti su sauskelnėms sunaudojamais celiuliozės ir plastiko kiekiais.

Tačiau ar žinojote, kad auginant medvilnę sunaudojami didžiuliai kiekiai chemikalų ir dar milžiniškesni kiekiai vandens? Nors pasaulyje medvilnės laukai užima 2,5% dirbamos žemės ploto, jai užauginti sunaudojama 8-10% per metus suvartojamo agrochemikalų kiekio. Tai bene labiausiai pesticidams imli žemės ūkio produkcija.

Tiesa, šiais laikais daugelis vystyklų yra pagaminti iš ekologiškos medvilnės - čia pliusas jiems. Ir, deja, minusas pačių pasisiūtiems vystyklams iš flanelės ar marlės.

O vat su vandens sunaudojimu tai liūdnas reikalas. Kai kurie teigia, kad medvilnė yra labiausiai vandeniui imlus žemės ūkio produktas, ir bėda kad dažnai auginamas būtent tokiose vietovėse, kur vandens trūksta. Vienam kilogramui medvilnės pluošto užauginti sunaudojama nuo 4700 iki 20000 litrų vandens!!! O ekologiškos medvilnės setifikavimo schemos į vandens sunaudojimą dažniausiai neatsižvelgia…

Tad vieno vaikiuko vystyklams pagaminti sunaudojama nuo 20 iki 90 kubinių metrų vandens (čia jei laikysime kad reikia 4,5 kg medvilnės vienam vaikui). Galite padalinti iš savo bute per mėnesį sunaudojamo vandens kiekio, kad susidarytumėte nuomonę ar tai daug ar mažai.

Užauginus medvilnės pluoštą, iš jo dar reikia pagaminti medžiagos gabalą arba vystyklą. Tai šitam procese vieno vaiko vystyklams pagaminti sunaudojama apie 80 litrų vandens, 123 kWh energijos, ir susidaro 5,8 kg kietų atliekų.

Taigi, nors sauskelnių ir vystyklų kilogramai labai skiriasi, pačioje gamyboje energijos ir vandens sunaudojimas bei atliekų susidarymas abiem atvejais panašus. Pagrindinis skirtumas yra tai, kad sauskelnių atveju sunaudojama mediena (kuri gali atsinaujinti) ir naftos bei cheminiai produktai plastikui (neatsinaujina ir kaip veliau matysim nelabai perdirbama), o vystyklų atveju sunaudojama daug vandens, ir daugeliu atvejų - šalyse, kur jo trūksta.

Rodyk draugams

II. Statistinis vaikas

2010-02-01 parašė meskinauskas

Na va, pakviečiau visus paskaityti ir padiskutuoti ir dingau… Atsiprašau ir grįžtu.

Pirmiausia, kad galetumėm palyginti sauskelnių ir vystyklų gyvavimo etapus, pabandykim apsibrėžti kiekybę, nes vienerių sauskelnių ir vieno vystyklo sugretinimas neturi prasmės - sunaudojami kiekiai pernelyg skiriasi (bet tai dar ne išvada). Tai kiek vienkartinių sauskelnių sunaudoja vienas su sauskelnėmis auginamas vaikas? Ir kiek vystyklų prireikia vienam vystykliniam vaikui?

Štai jau ir prasideda linksmybės su bandymais išvesti kažkokį vidurkį iš aibės skirtingų vaikų, šeimų, gyvenimo būdų, tradicijų, požiūrių. Kuri gi mama pasakys kad jos vaikas - statistinis vidurkis?! Nesvarbu, ar sauskelninis, ar vystyklinis.

Pradėkim nuo sauskelnių. Pirmąjį mėnesį dauguma tėvelių uoliai keičia sauskelnes daugmaž po kiekvieno maitinimo ar dažniau, ir per parą susidaro bent septyni vienetai. O paskui?

Spektras prasideda nuo tėvelių, kurie atidžiai seka sauskelnių storį ir aptikę sugerto sisiuko pėdsakus tuoj pat perrengia (vadinkime juos užpakaliuko saugotojais), iki tėvelių, pilnai išnaudojančių sauskelnių sugeriamąjį potencialą (vadinkime juos taupančiaisiais). Susidaro nuo kokių 4 iki 7-10 „kastingų” per parą.

Dar sudėtingiau su statistika pasidaro bandant suskaičiuoti vystyklystės periodą ir kiek sauskelnių sunaudojama jo pabaigoje. Į kategorijas nebeskirstysiu.
O vystyklai ir jų naudojimas šiais laikais - beveik ištisas mokslas! (nors ne toks jau ir sudėtingas). Vėlgi kiekviena mama pasiųna ar nusiperka skirtingą kiekį vystyklų, išorinių kelnyčių, įdėklų.

Tai kaip gi iš visų naudotojų kategorijų ir aibės į jokią kategoriją neįsipaišančių variantų išvesti kokį nors vidurkį? Duomenų apie Lietuvos mamas kol kas neturim, tai teks pasinaudoti kitose šalyse atliktų studijų pateiktais skaičiukais.

Taigi, pavyzdžiui gan autoritetinga Anglijos Aplinkos Apsaugos Agentūros užsakyta studija teigia, kad Didžiojoje Britanijoje per 2,5 vystyklystės metų vienam vaikui per parą vidutiniškai sunaudojama 3,8-4,16 vienkartinių sauskelnių. Iš viso susidaro apie 3650 sauskelnių vienam vaikui.

Kita, Australijos duomenimis paremta studija, pateikia skaičiukus kelioms kategorijoms. Pasak jos, 4,2 vienkartiniųsauskelnių sunaudojimas per parą būdingas taupantiesiems. O užpakaliukų sergėtojai sunaudoja gerokai daugiau - 7 sauskelnes per parą, ir tai vidurkis per dvejus su puse metų. Iš viso beveik 6400 sauskelnių. Statistinis vidurkis būtų 5,5 sauskelnių per parą, arba iš viso apie 5000.

Ta pati studija teigia, kad vystyklus tėveliai keičia nuo 5 iki 9 kartų per parą. Bet vystyklų naudotojams svarbiau yra kiek vystyklų jie nusiperka. Teigiama, kad vienam vaikui tėveliai nuperka nuo 24 iki 48 vystyklų per 2,5 metų. Statistinis vidurkis - 36.

Taigi, tolesnei istorijai siūlau apsimesti australais. Statistinis vidurkis bus 5000 sauskelnių arba 36 vystyklai. Užginčyti galima.

Rodyk draugams

I. Kas per velns tas ekologiškums?

2010-01-13 parašė meskinauskas

Jei jūsų profesija nesusijusi su ekologija, prieš kokius penkerius metus žodis ekologija jums tikriausiai siejosi su gamta - miškais, laukais, švariu oru, augalais, gyvūnais. Dabar ekologiškų prekių krautuvėlėse pardavinėjama ekologiška kosmetika, ekologiškas maistas, ekologiški skalbikliai, valikliai, rūbai. Yra dar ir tokios sąvokos kaip sielos ekologija.

Jei tarp šių sampratų ieškotume kažko bendro, tikriausiai tai būtų tyrumas, natūralumas. Vadinasi, iš ekologiško daikto tikimės, kad jis būtų kuo natūralesnis, be dirbtinių priedų, kuo mažiau apdorotas.

Pats žodis ekologiškas kilęs iš sąvokos ekologija, o ši - iš dviejų graikiškos kilmės žodžių, oikos ir logos. Antrasis reiškia žodį, sąvoką, mokslą, o pirmasis - nąmą, būstinę, tėvynę, aplinką. Taigi, ekologiškumas siejamas su kažkieno namais, aplinka. Tad ir tradiciškai ekologija nagrinėja žmogaus ir aplinkos sąveiką.

Taigi, daikto, reiškinio ar poelgio ekologiškumas galėtų būti matuojamas pagal tai, kiek jo sąveika su jo aplinka yra natūrali, t.y. artima be žmonių gamtoje vyraujantiems dėsniams.

Tikriausiai nereiktų pradėti nuo to, kad natūraliausia būtų gamta be žmogaus, taigi ir be kūdikių sysiukų ar kakučių - tai jau ekstremalus požiūris.

Labiausiai natūralu būtų kūdikių į jokius vystyklus ar sauskelnes nevynioti. Gamtai nebūtų sunku sunaikinti natūralius kūdikio padarinius. Tik kiek dažnai jūsų vaikutis daro savo reikaliukus ant kažko natūralaus - žolės, smėlio ar pan? O ir kas būtų jei tarkim visų vilniečių mažylių kakučiai nugultų kiemuose - juk žolytės plotelių išlikę nedaug. Tenka laikytis higienos…

Tiesa, kai kurios mamos taip gerai išmoksta atpažinti kada vaikutis padarys mažą ar didelį reikaliuką, kad sugeba į puoduką ar kriauklę sugaudyti beveik visus padarinius. Beveik nebereikia skalbimo, puoduko turinys keliauja į kanalizaciją. Lenkiuosi joms. Prisipažinsiu, kad pati pradėjau gaudyti - ir tik kakučius - tik kai sūneliui suėjo devyni mėnesiai, o ir mokytis dar reikia. Tad daugumai mūsų kažkokių sauskelnių ar vystyklų vis dėlto reikia.

Jei skaitėte vystyklų gamintojų ar pardavėjų pateikiamą medžiagą, tikriausiai skaitėte, kad vienas vaikas, augantis su vystyklais ir nenaudojantis sauskelnių, išsaugo kokius keturis medžius ir neišmeta į sąvartyną tonos sunkiai suyrančių atliekų. Taip, tai tiesa. Tik dar ne viskas.

Pagaminti reikia ne tik vienkartines sauskelnes, bet ir medžiaginius vystyklus. Pavyzdžiui medvilnė auginama drėkinamoje žemėje, vadinasi naudojamas vanduo. Dar reikia pagaminti skalbiklių, kuriuos sunaudosime ir kartu su vandeniu išleisime į kanalizaciją. Panaudotos medžiaginės sauskelnės irgi kažkada virs atliekomis. Tiesa, jų kiekis gerokai mažesnis ir suyra jos žymiai lengviau.

Taigi, pabandykime apžvelgti visus sauskelnių ir vystyklų gyvavimo etapus, naudojamas medžiagas ir procesus - kiek jie įsikiša į natūralius gamtos procesus.

Rodyk draugams

Kvietimas

2010-01-07 parašė meskinauskas

Kai aš ir vyras susidomėjome vystyklais ir medžiaginėmis sauskelnėmis, vienas iš labiausiai pavergusių žodžių buvo “ekologiška”. Tikriausiai mes tokie ne vieni. O ekologiški vystyklai jau beveik lygu ekologiškam kūdikiui, nes bent jau neturintiems vaikų pagrindinė asociacija pagalvojus apie kūdikius - užpakaliuko valymas ir sauskelnių keitimas (argi ne puikus sauskelnių reklamos rezultatas?).

Taigi, visi mes norime savo kūdikiui visko ko geriausio, o ekologiškas daiktas tikrai turėtų būti geresnis. O kas gi ekologiško su tais vystyklais?

Ant daugelio pirktinių vystyklų etikečių užrašyta, kad jie pagaminti iš ekologiškos medvilnės, arba išorinės kelnytės pagamintos iš ekologiškos vilnos. Naudoti tokius vystyklus jau turėtų būti ekologiška, ar ne?

O ką jei naudojate pačių pasisiūtus vystyklus - merlines ir flanelines palutes? Audinys tikriausiai nebuvo sertifikuotas, kad tai ekologiška medvilnė. Tad tokių vystyklų naudojimas jau nebe ekologiškas?..

Gerai, čia jau beveik kabinėjimasis prie žodžių. Gal ekologiška yra tiesiog naudoti daugkartinius, medžiaginius vystyklus? Juk vienkartinėms sauskelnėms gaminti nukertami medžiai, naudojami plastikai ir cheminės medžiagos, ir visos šitos gėrybės kartu su sysiuku ir kakučiu virsta kalnu šiukšlių. O štai vystyklai naudojami daug kartų, o ir gaminami iš natūralaus pluošto, tad ir panaudoti nesunkiai suyra.

Oponentai pasakys: bet vystyklus reikia skalbti, vadinasi naudojamas vanduo, skalbikliai, ir dar šiais laikais paprastai naudojama elektra. O elektra paprastai gaminama deginant iškastinį kurą (Ignaliną taigi jau uždarėm), išmetami teršalai, ir dar tikriausiai girdėjote, kad tai prisideda prie klimato kaitos.

Tad vis dėlto - kiek žinome apie tai, kas ir kiek yra ekologiška ar - atvirkščiai - neekologiška, naudojant tiek vystyklus, tiek vienkartines sauskelnes? Juk neretai naudojame ir tuos, ir tuos. Kviečiu panagrinėti ir padiskutuoti.

Rodyk draugams